Strateginio planavimo, investicijų ir viešųjų pirkimų skyrius - Rokiškio rajono savivaldybė

Strateginių investicijų pirkimas

Nemaža dalis investuotojų daug laiko praleidžia ieškodami geriausios investavimo strategijos, tikėdamiesi gauti didesnę nei vidutinė rinkos grąža. Kitus investuotojus galima būtų vadinti arba tinginiais, arba vidutiniokais.

strateginių investicijų pirkimas

Šie investuotojai perka indekso fondus ir tenkinasi vidutine investicijų grąžą. Investavimo strategijos gali būti skirstomos į dvi mokyklas. Pirmoji — tai aktyvus investicijų valdymas, antroji — pasyvus investavimas.

Investavimo strategijos: pasyvus ir aktyvus investicijų valdymas - maziausiems.lt

Pasyvus investuotojas dažnai pasiekia ne ką mažesnę, o dažnai ir didesnę investicinę grąža nei aktyvus. Kokios yra pasyvaus ir aktyvaus investavimo strategijos, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, kokie jų privalumai ir trūkumai?

Jeigu ieškote atsakymų į šiuos klausimus, šis straipsnis yra būtent jums. Gero skaitymo.

strateginių investicijų pirkimas

Aktyvus investicijų valdymas Aktyvus investicijų valdymas siekia maksimalios investicinės grąžos, kuri viršytų rinkos vidurkį sekamą rinkos indeksą. Kai naudojamas aktyvus investicijų valdymo metodas, tuomet siekiama aktyviai analizuoti akcijų biržoje kotiruojamų kompanijų veiklos rezultatus, finansines ataskaitas, valdybos darbą, seka politines, ekonomines naujienas ir pagal tai bandoma nustatyti, kokia bus vertybinių popierių vertė ateityje.

Analizuodami kompanijas investuotojai siekia rasti pačias strateginių investicijų pirkimas akcijas, turinčias didžiausią augimo potencialą.

  1. Kiek laiko galima uždirbti 1 bitkoiną
  2. Strateginio planavimo, investicijų ir viešųjų pirkimų skyrius - Rokiškio rajono savivaldybė

Investavę į šias kompanijas, jie tikisi gauti didesnį pelną nei rinkos vidurkis indeksas. Kai kompanija pabrangsta arba randama geresnė investicija, šios strategijos šalininkai parduoda turimus vertybinius popierius ir įsigyja naujus, tikėtina geresnius vertybinius popierius.

Investavimo strategijos mokesčiai

Aktyvus investicijų valdymas yra susijęs su nuolatine prekyba investiciniais instrumentais. Pasyvus investavimas Pasyvaus investavimas siekia rinkos vidurkiui indeksui artimos investicinės grąžos. Dėl šios priežasties pasyvus investavimas dar vadinamas indekso investavimu. Siekiant kuo geriau atkartoti indekso grąžą, pasyvūs investuotojai perka į indeksą įeinančių kompanijų akcijas tokiomis proporcijomis, kokios yra indekse arba perka indekso fondus. Tokiu būdu vienus vertybinius popierius jie perka brangiai, kitus — pigiai, taip ilguoju laikotarpiu dar labiau priartėdami prie vidutinės indekso grąžos.

Rezultate pateiktame pavyzdyje pasyvus investavimas 99 proc. Kuri investavimo strategija geresnė?

Viešasis pirkimas - KVTC Strateginių gairių ir Investicijų projekto parengimo paslaugos-2

Kuris investavimo metodas geresnis: aktyvus investicijų valdymas ar pasyvus investavimas? Ši diskusija niekuomet nesibaigia tarp investuotojų. Abi investuotojų stovyklos investavimą suprantą skirtingai ir gali argumentuotai pagrįsti savo nuomonę.

strateginių investicijų pirkimas

Aktyvios investavimo strategijos šalininkai tiki, kad pasiekti didesnę grąžą nei rinkos vidurkis yra įmanoma. Jie sutinka, kad rinkos vidurkio viršyti nuolatos nepavyks, tačiau mano, kad pasinaudodami rinkos svyravimais, jie gali pasiekti geresnių rezultatų nei vidutinė grąža.

strateginių investicijų pirkimas

Pasyvios investavimo strategijos šalininkų strateginių investicijų pirkimas visiškai priešinga. Pasyvūs investuotojai mano, kad vidutinės grąžos viršyti faktiškai neįmanoma, todėl jie renkasi investicinius instrumentus geriausiai atspindinčius indekso grąžą.

Patyrę investuotojai, atlikę detalią analizę apie kompaniją, remdamiesi savo analizės rezultatais, patirtimi ir žiniomis patys priima investicinius sprendimus. Taigi aktyvus investuotojas visiškai kontroliuoja savo investicinį portfelį ir tik nuo jo paties priklauso pasiekti rezultatai. Tuo tarpu pasyvus investuotojas nuolatos investuoja į visas kompanijas iš eilės, tad investicinio portfelio rezultatų jis faktiškai negali paveikti.

Rezultatai visiškai priklauso nuo sekamo indekso grąžos. Galėdamas paeikti investicinio portfelio rezultatus, aktyvus investuotojas siekia gauti didesnę nei strateginių investicijų pirkimas grąžą. Tuo tarpu pasyvus investuotojas tokios galimybės apskritai neturi, jis tenkinasi vidutine sekamo indekso grąža. Aktyvus ir pasyvus investavimas: rizikos valdymas Aktyvaus investavimo strategijos šalininkai turi geresnes galimybes valdyti investicinio portfelio riziką.

Aktyviai valdydami investicinį portfelį, jie gali parduoti vertybinius popierius, kurių nuvertėjimo tikisi, įsigyti perspektyvių kompanijų vertybinius popierius. Krizės metu jie gali akcijas parduoti ir įsigyti obligacijų taip suteikdami portfeliui stabilumo. Ekonomikai strateginių investicijų pirkimas, sumažinti obligacijų skaičių ir įsigyti pelningesnių vertybinių popierių.

Kita vertus, investicinio fondo valdytojų veiksmai yra ribojami nustatytos strategijos, tad valdytojai turi tik ribotas galimybes rizikai valdyti. Strateginių investicijų pirkimas investuotojo portfelis yra mažiau diversifikuotos. Pagal modernaus portfelio teoriją, investicinis portfelis lenkia indeksą tiek, kiek jis yra rizikingesnis už patį indeksą. Tai yra kuo mažiau į investicinį portfelį patenka vertybinių popierių iš sekamo indekso, tuo jis yra rizikingesnis ir tuo rizikos premija nuostolis gali būti didesnė.

Taigi kiekvienas papildomas investicinės grąžos procentas yra sąlygotas atitinkamai didesnės rizikos. Žinoma, kai bus aiškūs investicinių fondų rezultatai, fondų valdytojai jums pasakys, kad to ir galima buvo tikėtis dėl geros fondo strategijos, bet iš tikrųjų buvo tokia pati tikimybė, kad Jūs uždirbsite mažiau nei indekso grąža. Tuo tarpu pasyvios investavimo strategijos šalininkai investuoja į indekso fondus, kurie yra plačiai diversifikuoti, tad jų investicinės grąžos ir rizikos santykis visuomet strateginių investicijų pirkimas artimas optimaliam.

Pasyvios investavimo strategijos šalininkai investuoja nustatytais periodais ir laiko įsigytus vertybinius popierius, todėl trumpuoju laikotarpiu sustabdyti investicinio portfelio vertės sumažėjimo negali. Kita vertus, ilguoju laikotarpiu investuojant periodiškai strateginių investicijų pirkimas vertybinių popierių jie perka pigiai, kitus strateginių investicijų pirkimas, todėl jie nuolat moka vidutinę kainą už vertybinius popierius, o tai apsaugo nuo rizikos įsigyti didelį pervertintų vertybinių popierių paketą.

Strateginio planavimo, investicijų ir viešųjų pirkimų skyrius toliau — skyrius yra rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso ir vykdantis pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką strateginio planavimo, paramos verslui, investicijų bei viešųjų pirkimų srityse. Skyrius yra pavaldus rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Sunku prognozuoti investicinių fondų rezultatus. Beveik kiekvieno investicinio fondo strategija yra skirtinga. Jeigu aktyviai valdomi fondai veikia nuostolingai, jie tiesiog panaikinami ir atidaromi nauji fondai su skambiais pavadinimais, todėl niekas negali numatyti, kokie bus pasirinkto investicinio fondo rezultatai.

Kita vertus, investicinio fondo strategija, tam tikrų įvykių kontekste, gali radikaliai keistis, todėl sunku prognozuoti jų ateities rezultatus.

Aktyvus investicijų valdymas

Sunku yra nustatyti, kaip investicinio fondo grąža susijusi su kitų investicinių instrumentų grąža. Neprognozuojami rezultatai didina investuotojų mamba uždirba pinigus. Galiausiai investiciniai fondai reklamuojasi rodydami įspūdingus savo praeities rezultatus.

Bet tiesa paprasta — iš praeities rezultatų negalima spręsti kaip fondams seksis ateityje. Per pastaruosius 40 m. Net teisės aktai nurodo investicinių fondų platintojams informuoti pirkėjus, kad praeities rezultatai negarantuoja pelningos ateities.

Tuo tarpu apie vertybinių popierių indeksus yra surinkta daug vertingos istorinės strateginių investicijų pirkimas. Yra nustatyta, kurie indeksai ilguoju laikotarpiu duoda didesnę grąža pvz.

Smulkių kompanijų indeksai ilguoju laikotarpiu duoda didesnę investicinę grąžą nei iš stambių kompanijų sudarytas indeksas. Taip pat nustatyta, kaip vienų vertybinių popierių indekso grąža pvz.

Taigi realiai investuodamas į indekso fondą investuotojas pakankamai tiksliai gali planuoti, kokios grąžos gali tikėtis ilguoju laikotarpiu.